- šovikas
- šovìkas, -ė smob. (2) Š, NdŽ žr. šovėjas: 1. Tu prastas šovìkas – nepataikai Jrb. Šaudyklė kartais gal į patį net šoviką atsikreipti V.Kudir. Geriausias šovikas LL71. 2. Vilkas prakūrė pro šovìką Zp. Sulaikė šovìką [, nušovusį žmogų] Ėr. 3. DŽ Nesituri ližės kotas – kalta šovìkė! Pc.
Dictionary of the Lithuanian Language.
